- truktelėjimas
- trùktelėjimas sm. (1) NdŽ, KŽ 1. → 1 truktelėti 1: O kai Vinculis iškinkė, stojo Rapolas tarp ienų, vienu truktelėjimu apgręžė vežimą J.Balt. Pajutęs staigų truktelėjimą, [šapalas] tuoj išspjauna žiogą rš. 2. → 1 truktelėti 4: Elžbieta atsako vien abejingu pečių truktelėjimu rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.